- skiba
- skibà sf. (4) Ms, (2) Skd, skybà (2) J.Jabl 1. ppr. dem. riekelė, griežinėlis, gabaliukas: Dvi skibàs duonos suvalgiau Stlm. Duonos skibẽlė plonukutė, o riekelė storesnė Rod. Tokias dvi skibukès duonos insidedu, atkandu, i visa Drsk. Skibelùkę duonos suvalgiau su vandeniu ir per visądien darbuju Vrnv. Ką čia skibelytėm duoną raikai – atrėžk abišalėm Ssk. Atariekė tokią gi skibelýtę, kad nei katinui nepakaktų Sb. Atpjauk ir man bent skibẽlę obuolio Dbk. Duok ir man obalio nors skibýtę Blnk. Atnešk sūrio skibelýtę Blnk. Kiek tu čia man to sūrio davei – skibùkę Alk. Skibulelė dešros Trk. Duok skibùkę lašinių – suvalgau ir tuoj lekiu Smn. Skibẽlę lašinių atpjauk man batams tepti J. Pažiūrėk čia, ar nerasi muilo skibẽlės Užp. Nėr purvo ir skibẽlės [kelyje] Trgn. 2. prk. pleišto formos žemės gabalas, sklypelis: Juo po mažesnę žemės skibelę pasidalijo žmonelės, juo daugiaus naudos geistina būtų gauti Vaižg. Skybẽlė FrnW. 3. Dr, Ms, Gršl skala, skila: Skibà, t. y. skala iš pušies J. Toks žiubintuvas, skìbą kur liuob įkiš, i degs ta skibà Skd. Nebeturu degtukų, bėk atnešk man skìbą pypkei uždegti Lkž. Kai kūlėm, su skibẽlėms liuob žibinti Lnk. Su skibelėms vakarojo Ggr. Priskaldyk skibų̃ ugnie pakurti Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.